Užsieniečiai dažnai sunkia priima norvegišką „janteloven”, lietuviškai – lygiavą. „Lygintis yra naudinga ir padeda tobulėti”, – galvojame. „Mes turime ambicijas ir kodėl negalime jų rodyti?” – galvojame.
Lietuviams dažnai sunku suprasti norvegišką „Janteloven“, nes tai yra giliai įsišaknijusi kultūrinė vertybių sistema, kuri labai skiriasi nuo tradicinių lietuviškų socialinių normų. Pažvelkime, kas yra Janteloven, kodėl jis svarbus norvegams, ir kodėl lietuviai jį dažnai neteisingai interpretuoja:
Kas yra „Janteloven“?
Janteloven („Jantės įstatymas“) – tai neoficialus skandinaviškas socialinis kodeksas, kuris pabrėžia kuklumą, lygiateisiškumą, savarankiškumą, nesipuikavimą, ir bendruomeniškumą.
Jis grindžiamas 10 „įstatymų“, keli iš jų pvz.:
- „Nesakyk, kad esi ypatingas.“
- „Nemanyk, kad esi geresnis už kitus.“
- „Nemanyk, kad kiti turi ką nors iš tavęs mokytis.“
Nors šie teiginiai skamba neigiamai, Janteloven tikslas – užtikrinti socialinę lygybę ir pagarbą bendruomenei, o ne išaukštinti individą.
Kodėl lietuviai nesupranta arba atmeta Janteloven?
1. Lietuvoje vertinamas asmeninis pasisekimas
Lietuviai dažnai didžiuojasi savo išsilavinimu, pasiekimais, statusu, darbo rezultatais. Saviraiška, įspūdis kitiems ir noras „įrodyti“ – tai dalis socialinio įprasminimo.
Janteloven to nepriima – jis moko „nebūk per garsus“, „nesirodyk“.
2. Istorinės patirtys: išgyvenimas, o ne bendruomenė
Lietuva ilgai gyveno okupacijų, ekonominių krizių, emigracijos sąlygomis. Išgyventi dažnai reiškė konkuruoti, o ne „susilyginti su visais“.
Norvegija – turtinga, stabili šalis, neturi skolų, turi daug pinigų ir ateities garantą – naftos fondą. Čia gėrybės perskirstomos, duodama šeimoms ir tiems, kas mažiau turi (lietuvių požiūriu – dalinama nenusipelniusiems), galia išlyginama, darbo vietos sukuriamos. Todėl Norvegija gali sau leisti kolektyvišką „visi lygūs“ modelį.
3. Kuklumas dažnai painiojamas su silpnumu
Lietuviai gali manyti, kad norvegai:
- „neturi ambicijų“,
- „bijantys išsiskirti“,
- „nėra pasitikintys savimi“.
Kaip tai pasireiškia praktikoje?
Norvegai:
- Nedemonstruoja prabangos (brangiais daiktais nesipuikuojama, jie nedemonstruojami bet kur).
- Net ir sėkmingi verslininkai ar vadovai elgiasi „paprastai“.
- Vertina žmones už tai, kokie jie yra bendruomenėje, o ne ką turi ar veikia.
Lietuviai (ypač naujai atvykę):
- Stebisi, kad niekas nevertina jų „diplomų“, „patirties“, „naujo BMW ar testa automobiliu“.
- Stebisi, kai nesižavima Lietuvoje privalomu moterų «susitvarkymu»: šukuosena, nagais, stilinga apranga.
- Gali pasijusti neįvertinti ir mano, kad taip yra dėl to, jog vietiniai jiems pavydi.
- Nesupranta, kodėl norvegams nėra priimtina pabrėžti pasiekimus ir noras būti „geriausiu“.
Verta žinoti apie Janteloven?
- Tai ne draudimas būti sėkmingu, o kvietimas nežeminti kitų, išlaikyti pagarbą ir lygiateisiškumą.
- Norvegijoje individualūs pasiekimai vertinami, bet neturėtų būti iškeliami aukščiau bendruomenės interesų
- Čia nesididžiuojama sėkme, suprantant kitų, ne tokių sėkmingų žmonių, jausmus.
- Kuklumas = pagarba kitiems. Tai nėra savęs nuvertinimas, bet pagarba visų lygiateisiškumui, kitokiam gyvenimo būdui ir kitokioms vertybėms.
