Norvegiškas posakis „Ting tar tid“ pažodžiui reiškia „ką nors padaryti užtrunka laiką“ arba paprasčiau – „Viskas turi savo laiką“.
Tai posakis, atspindintis norvegų kantrybę, nuosaikumą ir pasitikėjimą procesu, o ne greitu rezultatu.
Norvegai tiki, kad geriems sprendimams, kokybiškam darbui ir sąžiningam susitarimui reikia laiko. Skubėjimas laikomas neefektyvumu, o ne pranašumu.
Kodėl Norvegijoje viskas vyksta lėtai (iš lietuviško požiūrio taško)
Procesas svarbesnis už rezultatą
- Norvegai mėgsta įtraukti visus dalyvius į sprendimų priėmimą („inkluderende prosess“). Taip yra ir dėl mažos galios distancijos. Įprasta, kad visi dalyviai, kuriuos liečia sprendimas, dalyvautų jo priėmime. Norvegai nori konsensuso, (konsensusas – ginčo sprendimo būdas, kuriame remiamasi ne geriausio ar teisingiausio sprendimo paieška, bet sprendimo priimtinumu visiems dalyviams). Išsiškinti visų nuomones ir jas suderinti bei rasti visiems priimtiną veikimo būdą, žinoma, kad užtrunka laiko.
- Norvegai tiki, kad diskusijos, konsultacijos, derinimai nors trunka ilgai, bet padeda išvengti konfliktų ateityje. Visi lieka patenkinti – tai kita norvegiškos kultūros ypatybė.
O Lietuvoje dažnai siekiama greito rezultato ir sprendimo „čia ir dabar“.
Mažiau streso
- Norvegijos darbo kultūra paremta balansu tarp darbo ir gyvenimo, čia neleidžiama per daug dirbti.
- Norvegai neskuba, nes prioritetas – ramybė ir kokybė, o ne kiekis ar greitis.
Lietuvoje dar vis dar dažnas požiūris: „jei dirbi lėtai – esi neefektyvus“.
Pasitikėjimas sistema
- Norvegai pasitiki institucijomis ir taisyklėmis – jie mano, kad procesai veikia, net jei ilgai užtrunka.
Lietuviai, atėję iš sistemos, kur reikia „susitvarkyti greičiau“, dažnai nusivilia, nors viskas vyksta „pagal tvarką“, bet jiems – per lėtai.
Lygiava (Janteloven)
- Niekas nenori „išsiskirti“ ar būti virš kitų – todėl sprendimai priimami lėtai, su visais susitarus, kad niekas nesijaustų nuskriaustas.
Lietuvoje dažnai vertinamas asmeninis iniciatyvumas, greitis ir gebėjimas „apeiti sistemą“.
Klimato ir geografijos įtaka
- Šaltas klimatas ir ilgai trunkančios žiemos išugdė kantrybės kultūrą – laukimo, planavimo, pasiruošimo.
Lietuvoje, dėl istorinių ir ekonominių priežasčių, dažniau dominuoja „išgyvenimo“ tempas.
Lietuvoje šis tempas yra daug spartesnis, ten daugiau streso ir konfliktų.
O kuriams žmogui kas geriau tinka – irgi klausimas. Vienam labiau prie širdies rami Norvegija, o kitam – čia nuobodu ir trokštama, kad būtų daugiau tempo ir iššūkių.
Gyvenimas dabar globalus, visi gali sau rinktis šalį ir ten kurtis.
Norvegiška ramybė užburia. Tačiau ir čia atsiranda daug skubėjimo, išnaudojimo ir visai ne norvegiškos kultūros.
Kodėl ? Nes visas yra žmogaus galvoje. Atvykėliai savo mentalitetą atsiveža čia ir ima pagal jį rikiuoti savo gyvenimą. Tada atsrinada nesusipratimai tarp norvegų ir migrantų. O pastarieji skundžiasi – kur aš patekau, visai čia ne Norvegija….
Norvegų patarimas – lėtinkite tempą, jei skubate.
Ši kultūrinių palyginimų straipsnių serija siekia suartinti lietuvius ir norvegus, nes žinojimas – pirmas žingsnis į supratimą.
Turite minčių?
Diskutuokime (20+) Gyvenu Norvegijoje | Facebook
