Nors Lietuva ir Norvegija skiriasi nedaug, visgi lietuviai, išleidę vaiką į Norvegijos ugdymo įstaigas – darželį ir mokyklą, dažnai skundžiasi, kad vaikai ten stokoja disciplinos, daro ką nori ir nieko neišmoks.
Pažiūrėkime, kodėl kyla tokia nuomonė ir kaip aiškina tai patys norvegai, paanalizavę lietuvišką ir norvegišką požiūrį pagal kultūrinių matavimų teoriją.
Galios distancija (Power Distance): Lietuvoje (42) didesnė galios distancija, nei Norvegijoje (31).
- Lietuva: mokytojas – didesnis autoritetas. Tėvai ir vaikai rečiau diskutuoja su mokytoju.
- Norvegija: mokytojas – vaiko „kelionės vadovas“, lygus partneris, bendradarbiauja su vaikais ir tėvais.
Nesusipratimas:
Lietuvis tėvas stebisi, kad mokytojas klausia: „Kaip jūs manote, kaip spręsti vaiko elgesio situaciją?“. Tėvas galvoja: „Jūs turite žinoti, jūs esate mokytojas!“.
Turėtume suprasti, kad norvegai tikisi partnerystės ir dialogo, ne vienareikšmiškų nurodymų.
Individualizmas vs. kolektyvizmas: Lietuvoje mažesnis (55) individualizmo koeficientas, nei Norvegijoje (81).
- Lietuva: vaiko pasiekimai svarbūs šeimai, „kaip atrodome prieš kitus“.
- Norvegija: visi vaikai yra lygūs, nėra siekiama „išsiskirti“, svarbu gera vaiko savijauta ir bendradarbiavimas.
Nesusipratimas:
Tėvai skundžiasi: „Mano vaikas jau moka skaityti, kodėl jis nedirba pagal sunkesnę programą?“. Mokytojas atsako: „Svarbu, kad visi klasėje jaustųsi saugiai, o ne kas greičiau išmoks“.
Svarbu suprasti, kad svarbiausia Norvegijoje – socialiniai įgūdžiai, savarankiškumas ir bendravimas, o ne akademiniai rezultatai.
Neapibrėžtumo vengimas (Uncertainty Avoidance): Lietuvoje siekiama griežtesnių taisyklių ir instrukcijų, nei Norvegijoje
- Lietuva: aiškios taisyklės, disciplina, tvarka.
- Norvegija: lankstumas, daugiau laisvės vaikui.
Nesusipratimas:
Lietuvių tėvai klausia: „Kodėl vaikai darželyje pusę dienos žaidžia lauke, o ne mokosi raidžių?“.
Norvegų atsakymas: „Žaidimas ir laisvas tyrinėjimas yra geriausias mokymosi būdas“.
Svarbu suprasti, kad Norvegijoje žaidimas = mokymasis, taisyklės labiau neformalios.
Vyriškumo (pasisekimo)– moteriškumo (motyvacijos) dimensija : Lietuvoje siekiama rezultato ir sėkmės, Norvegijoje – kad visi būtų patenkinti ir motyvuoti.
- Lietuva: labiau „konkurencinė“ sistema – kas geriau mokosi, gauna pagyrimą.
- Norvegija: „lygiateisiškumo“ kultūra – visi svarbūs, neturi būti „nugalėtojų ir pralaimėtojų“.
Nesusipratimas:
Tėvai: „Kodėl nėra pažymių pradinėse klasėse? Kaip žinosime, ar vaikas gerai mokosi?“.
Mokytojas: „Mes duodame žodinį grįžtamąjį ryšį, nes svarbu ne varžybos, o asmeninė vaiko pažanga“.
Svarbu žinoti, kad Norvegijoje vertinama procesas, ne tik rezultatas.
Bendravimo stilius
- Lietuva: formalesnis bendravimas su mokytoju.
- Norvegija: neformalus bendravimas, darželio auklėtojas gali kalbėti kaip draugas su vaiku ir tėvais.
Nesusipratimas:
Tėvai nustemba, kad auklėtoja darželyje sako: „Jūsų vaikas šiandien labai išsitepė ir pvieną pirštinę pametė, bet labai smagiai praleido laiką“ – lietuviams atrodo neprofesionalu. Jie kraipo galvas, galvodami: ” Jie nieko nedirba, jiems niekas nerūpi”.
Norvegijos požiūriu atviras ir paprastas tonas – pasitikėjimo ženklas, ne aplaidumas.
Tėvų įsitraukimas
- Lietuva: mokykla atsakinga už ugdymą, tėvų vaidmuo mažesnis.
- Norvegija: tėvai turi aktyviai dalyvauti (dugnad, bendri renginiai, tėvų komitetai).
Nesusipratimas:
Lietuvis tėvas nesupranta, kodėl privalo kepti pyragą klasės vakarėliui arba padėti valyti mokyklos kiemą.
Svarbu žinoti, kad „dugnad“ yra bendruomenės tradicija, rodanti rūpestį vaikais ir bendru kolektyvu.
Kas geriau: murzinas ir smagus ar pasipuošęs, sisikaustęs ir rimtas?
Situacija: Vaikai pusę dienos praleidžia lauke – net per lietų ar sniegą. Auklėtoja sako: „Vaikai šiandien valgė sniegą, bet labai linksmai žaidė“.
- Lietuvių reakcija: „Kur disciplina? Vaikas turi būti šiltai aprengtas, negalima valgyti sniego, geriau sėdėtų viduje ir kažką mokytųsi.“
- Norvegų paaiškinimas: „Žaidimas ir buvimas gamtoje lavina vaiko sveikatą, imunitetą, kūrybiškumą ir bendravimą. Tai irgi mokymasis.“
Mokykloje (pradinės klasės)
- Situacija: Vaikas grįžta namo be pažymių – tik su mokytojo komentarais: „Šią savaitę jis daug padėjo kitiems, pagerėjo skaitymas, bet dar reikia daugiau treniruotis rašant raidę S“.
- Lietuvių reakcija: „Kur pažymiai? Kaip žinosime, ar jis gerai mokosi, ar ne? Gal jis tingi?“
- Norvegų paaiškinimas: „Pažymiai ankstyvame amžiuje kuria baimę klysti. Mes teikiame žodinį grįžtamąjį ryšį, kad vaikas suprastų, ką daro gerai ir kur gali tobulėti, be streso.“
Tėvų susirinkimas (foreldremøte)
- Situacija: Mokytoja sako: „Kaip tėvai, jūs esate svarbiausia vaiko mokymosi aplinka. Kaip galime kartu padėti vaikams?“
- Lietuvių reakcija: „Tai ką, mokykla neatsakinga už mokymą? Kodėl mokytoja klausia mūsų, o ne sako, ką reikia daryti?“
- Norvegų paaiškinimas: „Švietimas yra bendras procesas. Mes tikime, kad tėvai ir mokykla turi dirbti kaip partneriai. Mokytojas neturi vienintelio „teisingo atsakymo“ – sprendimai gimsta bendradarbiaujant.“
- Lietuviams dažnai atrodo, kad vaikams duodama per daug laisvės o yra per mažai kontrolės ir nesiekiama jokių rezultatų.
- Norvegai tiki, kad laisvė, pasitikėjimas ir bendruomenė kuria motyvuotą, pasitikintį savimi vaiką, kuris vėliau natūraliai išmoks konkuruoti, kai tam ateis laikas.
