Kiekvienas gyvenimas yra vertas rašytojo plunksnos. Apie kiekvieną žmogų galima parašyti knygą. Jei žmogaus gyvenime net nieko ypatingo nevyksta – galbūt didžiuliai išgyvenimai ir pokyčiai vyksta jo sąmonėje. Jis mato, patiria, supranta, keičiasi.
Nauja mūsų realybė – galimybė keliauti į kitas šalis, be kliūčių ten apsigyventi ir dirbti. Tai prabanga, kurią lietuviai turi jau daugia, nei ketvirtį šimtmečio. Norvegija yra šalis, kurią lietuviai pamėgo, čia jie jaučiasi gerai. Norvegija garsėja tuo, kad žmonės čia jaučiasi laimingi, nors dėl tvarkos ir patys norvegai, ir atvykėliai, Norvegiją vistiek šiek tiek kritikuoja. Tobulybės juk nėra.
Norvegai panašūs į lietuvius tuo, kad jiems įdomu, ką apie juos galvoja kitos tautos. Norvegų tauta nedidelė – tik 5 milijonai, ir jiems, mažiukams, rūpi kaip atrodo kitiems. Štai anglui, rusui, amerikiečiui, ispanui visiškai tas pats, ką apie juos kažkas galvoja. Paprastai tai jie kažką galvoja apie kitus (jei išvis galvoja). O tada tie kiti turi džiaugtis – apie mane tą ir tą pasakę ar parašė Amerika arba Anglija!
Norvegai neįsižeidžia, jei atvykėliams jie atrodo galbūt keistai. Jie patys juokiasi iš savo keistenybių, tačiau net neketina keistis. Juk visi skirtingi. Norvegijoje gausu knygų, parašytų pačių norvegų ir imigrantų apie norvegus. Dažna jų – su juokingais paveikslėliais. Juk tokios knygos ne tam, kad kritikuoti, o tam, kad geriau pažintume šalies, kurioje gyvename, šeimininkus, juos suprastume ir geriau čia pristaikytumėme.
