PASITIKĖJIMO VISUOMENĖ: Inneklemt arbeidsdag ir hyttekontor – viskas galima.

Apie norvegiškus laisvadienius: fleksitid, hjemmekontor, hyttekontor, innklemt arbeidsdag, avspasering.

Pasitikėti ir galvoti pozityviai reikia taip pat ir darbe – jei ten norvegiška darbo kultūra.

Darbo santykiuose vyrauja pasitikėjimas. Norvegijoje daug laisvų dienų, o darbo laiką registruoja paprastai pats darbuotojas, todėl suma sumarum norvegai nepersidirba.

Dažnas Norvegijos gyventojas, ypač jei dirba ten, kur buvimas darbe neturi lemiamos įtakos darbo kokybei, savo darbo laiką gali stumdyti kaip nori. Tam yra ir įvairūs pavadinimai : Fleksibel arbeidstid – paslankus grafikas, hjemmekontor – namų ofisas, inneklemt arbeidsdag– darbo diena tarp dviejų išeiginių , avspasering – laisvadieniai, liaudiškai – atvaikštos. Jei dirbte ilgiau, užregistravote daugiau darbo valandų, galite pasiimti laisvas dienas kada jums reikia. Tai – įprasta Norvegijos visuomenėje, o kaip tas dienas imi – ant tavo tavo sąžinės, nes paprastai nelabai kas tikrina.

Norvegas yra pasitikintis.

Nuo pat mažumės norvegai mokomi galvoti pozityviai, neįtarinėti. Norvegijos visuomenė vadinama pasitikėjimo visuomene (tillitssamfunn). Pvz. čia galima 3 arba (kai kuriose įmonėse – net 8 dienas) sirgti be jokios gydytojo pažymos – tereikia pranešti viršininkui. tai vadinama egenmelding. Nebūtinai tikrins, o gal net ir neserga, nors tai taikoma tik ligos atveju. Tačiau pasako – man reikia laisvos dienos, jaučiuosi pavargęs ar panašiai.

Darbo valandas dirbantys valstybinėse (o kai kada – ir komercinėse) įstaigose irgi užsirašinėja patys. Toks laiko skaičiavimas vadinamas paslankiu (fleksibel, arba fleksitid). Jei dirbai daugiau – gali imti laisvas dienas. Ar žmogus darbe, kai jis užrašo valandas, kad yra darbe?

Principas – jei aš imsiu tikrinti tave, tai tu irgi imsi tikrinti mane. O kam to reikia? Tik įtampa. Todėl lengvai susitaikoma su tuo, kad kolegos nėra darbe – jam taip reikia (nors jo darbo kalendoriuje parašyta, kad jis darbe). Ir nereikia būt budriam ir nuolat teršti savo proto įtarinėjimu „jis meluoja!“.

Tikima, kad serga ir linkima „greičiau sveik“ (god bedring). Net nesistengiama kosėti į ragelį, kai skambini viršininkui pasakyti kad sergi. Nei akim nesumirksėjęs viršininkas tiki.

Paplito ir darbas namie, vadinamasis namų ofisas (hjemmekontor). Ypač – po COVID 19 pandemijos 2020 metais. Žmogus pasiėmė darbinį kompiuterį, jungiasi ir dirba iš namų ar iš hyttos. Koks skirtumas, kur jis yra – kontoroje, ar namie – juk dirba.

Tada kai tarp švenčių dienų ir savaitgalio įsiterpia kokia viena kita arbo diena (inneklemt arbeidsdag), norvegų darbo vietoje  yra vos vienas kitas – jam arba hjemmekontor (dirba iš namų), arba avspasering (laisva diena už perdirbus viršvalandžius. Kada ir kaip tie perdirbimai atsirado, niekas netikrins)… Lietuviai jau kažą įtartų, imtų šnipinėt, o norvegai ramiai ir palankiai šypsosi. Tiesa galiausiai išleda. Jie nepersistengia piktnaudžiadami, nes praradus pasitikėjimą jo niekada nebesusigrąžinsi…

Turite minčių? Išsakykite Feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.

Patikima ir naudinga informacija feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra image-6.png