Darbdavys sako, kad nėra darbo. Nors jūsų darbo sutartis toliau galioja, bet jūs nedirbate. Darbdavys arba sutvarko laikinąjį atleidimą (no. permittering) arba tiesiog nesuteikia darbo.
Kodėl darbdavys paprasčiausiai neatleidžia iš darbo? Todėl, kad jei darbuotojas turi neterminuotą darbo sutartį, tai padaryti nelengva, nes reikia rimtos legalios atleidimo priežasties. Jei darbuotojas dirbo jau keletą metų, įmonė veikia, kaip anksčiau, nesikeičia nei savininkai, nei struktūra, todėl nėra jokių priežasčių darbo sutarties keitimui. Tada nėra legalios priežasties ir atleidimui. Atleidus be rimtos priežasties darbuotojas gali kreiptis į advokatą, ir darbdaviui tai tikrai nepatinks. Nes kol vyks derybos tarp darbuotojo interesus atsovaujančio advokato ir darbdavio, darbuotojas gali dirbti ir gauti algą. Jei atleidimas bus pripažintas neteisėtu, darbuotojas galės reikalauti kompensacijos. Darbdaviui tai bus nemažos išlaidos, o jis to nenori. Todėl ieško kitų, lengvesnių būdų, t.y atleidžia laikinai ar išvis nesuteikia darbo, ir tikisi, kad darbuotojas neapsikentęs pats išeis.
Bet jei darbuotojas pasiduos tokiam spaudimui, praras tam tikras teises į išmokas. Jei darbuotojas darbo santykius nutraukia pats, jam nedarbo išmokos priklauso ne iškart, o tik po 18 savaičių, t.y po 4,5 mėn. Todėl pačiam nutraukti darbo santykių (no. si opp selv), kol neturi kitų pajamų, nerekomenduojama.
Šie abu atvejai – laikinasis atleidimas (no.permittering), nors tam nėra priežasčių, ir darbo nesuteikimas, skiriasi, todėl verta juos panagrinėti atskirai.
Laikinąjį atleidimą (arba prastovas) galima taikyti tik tokiu atveju, jei įmonėje yra tam tikra sunki padėtis, t.y. tam tikros sąlygos. Tokiu atveju darbdavys formina laikinąjį atleidmą NAV ir gauna nedarbo išmokas. Darbo vieta išlaikoma, ir kai padėtis įmonėje pasitaiso, darbuotojas iškviečiamas į darbą. T.p. darbdavys ir darbuotojas turi palaikyti kontaktą, darbuotojas turi domėtis kas vyksta įmonėje, o darbdavys jį informuoti. Darbutojas gali dirbti kitą darbą, žymėdamas apie tai NAV užimtumo pranešimuose (meldekort), tačiau pagrindiniam darbdaviui iškvietus, privalo grįžti į turimą darbą.
Jei būtinųjų laikinąjam atleidimui sąlygų nėra, NAV gali nesutikti mokėti nedarbo išmokų. Jei įtariate, kad laikinais atleidimas yra tik formalus, ir darbdavys neketina jums suteikti darbo ateityje, geriausia kreiptis į advokatą, kad nustatytų, ar tai nėra paslėptas atleidimas. Advokatas atstovaus darbuotojo interesus. Tuomet galioja įprastos taisyklės ir apsauga nuo atleidimo.
Sekantis paslėpto atleidimo būdas yra darbo nesuteikimas.
Darbdavys į darbo sutartį turi įrašyti darbo valandas.
Jei sutartyje nurodyta, jog Jūsų darbo valandos yra pvz. 7,5 per dieną ir 37,5 per savaitę (arba kitoks darbo laikas), tai reiškia, jog darbdavys įsipareigoja suteikti Jums tiek valandų darbo. Jei nesuteikia, turėtų sumokėti už šias valandas. Jei Jūs nedirbote, nors turėjote dirbti, Jūs turi gauti užmokestį už prastovas. Tokiu atveju turite nedelsdami kelti finansinį ieškinį.
Jei sutartyje nenurodytas darbo laikas, arba nurodyta nepastovus darbo laikas, tai reiškia, kad Jums nėra garantuotas darbo laikas ir Jūs negalite pretenduoti į prastovų apmokėjimą. Jums alga mokama tik kai dirbate ir apskaičiuojama pagal išdirbtas valandas / darbo valandų apskaitos lapus (timelister).
Jei Jūs turite sutartį su įdarbinimo agentūra, kuri negarantuoja Jums darbo valandų, turite turėti papildomus užsakymo lapus (oppdragsbekreftelse), kuriuos nurodyta kur konkrečiai esate paskirtas dirbti ir kiek valandų per dieną / savaitę Jums darbdavys garantuoja.
Įsigilinkite į sutartį ar tikrai darbdavys garantuoja Jums darbo valandas.
Galite pasitarti su savo profesinės sąjungos atstovais arba advokatu, siekiant reaguoti į darbo sutarties pažeidimą iš darbdavio pusės.
Bet kokiu atveju, jei yra bet kokių klausimų dėl to, kad darbdavys nesuteikia darbo arba nemoka algos, geriausia kreiptis į advokatą, kuris atstovaus jūsų interesus ginče su darbdaviu.
