Paslėpti atleidimo būdai

Tai neetiški darbdavio naudojami metodai siekiant atsikratyti darbutojais.

Kaip atpažinti ir ką daryti?

Darbe, kuriam galbūt atidvėte nemažai metų, kažkas ėmė keistis, ir ten nebesijaučiate taip gerai, kai iki šiol. Gal pasiketė savininkai, vadovai, investitoriai, gal pakito įmonės produktai ar paslaugos. Gal atsirado jaunų naujų darbuotojų, sutinkančių dirbti už mažiau. Visa tai yra faktoriai, jų yra ir daugiau, kurie lemia darbdavio elgesį. Darbdavys irgi turi savo interesų, dažnai piniginių, ir siekia taupyti kaštus ir efektyvinti darbą. Ne visada jo naudojamos priemonės sutampa su moraliniu ar darbo kodeksu.

Viskas gyvenime keičiasi ir gana greitai. Ne išimtis ir darbas ar jūsų darbo vieta.

Specialistai sako, kad dabar vis labiau plinta keli nauji atleidimo būdai, apie kuriuos pravartu žinoti.

Tylusis atleidimas

Tai tam tikra neetiška darbdavio/vadovo elgsena su darbuotoju. Užuot ieškojęs išeičių problemoms spręsti ar tiesiog atleidęs darbuotoją, vadovas (ne)sąmoningai deda pastangas, kad darbo sąlygos konkrečiam darbuotojui prastėtų tol, kol darbuotojas iš darbo išeis savo noru.  

Darbdvys nenori apsikrauti administraciniais procesais, kita vertus, Norvegijoje, jei žmogus turi 100 % etato pastovų įdarbinimą, jį atleisti yra labai sunku.

Tyliuoju atleidimu vadovas gali reaguoti ir į darbuotojų tylųjį atsitraukimą. Tylusis darbuotojo atsitraukimas yra nenoras dirbti, rezultatų prastėjimas ir entuziazmo mažėjimas. Tai gali vykti dėl įvairių priežasčių, pvz. nusibodo darbas,  pasikeitė vadovas, pasikeitė kolegos, suprastėjo sveikata, pokyčiai ar netektys asmeniniame gyvenime. Atsiranda uždaras ratas, kuris gali peraugti į nemažą konfliktą darbe ir varginti abi konflikto puses.

Tyliojo atleidimo požymiai

Žymiai kritęs ar smarkiai išaugęs darbo krūvis. Darbuotojui skiriamos per sunkios užduotys, joms įgyvendinti suteikiama per mažai laiko ir priemonių. Arba atvirkščiai – užduotys nepripygsta darbuotojo kompetencijai ir patirčiai. Jos lengvos, neįdomios ir jų nedaug. Ir vienu, ir kitu atveju motyvacija dirbti krenta.

Izoliacija nuo svarbių susitikimų. Tokiu atveju vadovas nekviečia į svarbius ateičiai susitikimus, kurie gali turėti reikšmę darbuotojo darbui ir karjerai. Darbuotojas nekviečiamas ir į mokymus ar kitus kolegų susitikimus. O jei ir kviečiamas – jo nuomonės nepaisoma.

Pakitęs grįžtamasis ryšys. Norvegijoje privalo vykti kasmetiniai pokalbiai, kur dalyvauja darbdavys su kiekvienu darbuotoju (medarbeidersamtaler arba utviklingssamtaler). Tyliojo atleidimo požymis – jie neorganizuojami, arba jiems skiriamas mažas demėsys, jo metu neidentifikuojamos ir nesprendžiamos darbo funkcijas atlikti trukdančios problemos, neįsiklausoma į darbuotoją, nerašomas referatas. 

Stagnuojanti karjera, atlygis ir sumažėjęs darbo naudų paketas. Nors buvo žadėta, darbdvys nekelia algos ir nebemoka bonusų, taip pat atima tam tikrus privalumus ir sudaro per prastas sąlygas darbui.

Pavyzdžiui jei darbas yra 50 %, liepia dirbti kiekvieną diena po 3-4 val., nors anksčiau galima buvo dirbti tris ar dvi dienas į savaitę. Nors darbuotojui į dabą važiuoti kasdien po mažiausiai dvi valandas, o namie yra nepilnamečiai vaikai, į šias aplinkybes darbdavys atsisako įsiklausyti.

Sprendimas – komunikuoti skaidriai ir turėti aiškų planą

Tyliojo atleidimo problemą darbuotojui spręsti pačiam yra gana sudėtinga (tam reikalingas vadovo įstraukimas), bet būtina situacijos neignoruoti, kad ji neperaugtų į didesnį konfliktą ir nesukeltų daugiau problemų

Ką daryti?

Inicijuokite pokalbį su vadovu.

Gerai pasiruoškite pokalbiui.

Pasirūpinkite aiškiai išdėstyti savo lūkečius: ko pasigendate ir kokių pasikeitimų norite.

Išlaikykite šaltą protą. Galbūt darbdavys nežino jūsų darbo krūvių, nėra informuotas apie lūkesčius, suprastėjusias darbo sąlygas, ar kitas našiai dirbti trukdančias priežastis.

Rinkite dokuementus. Verta rinkti ir įrodymus apie atliktus darbus, sekti jų progresą ar paprašyti kolegų patarimo ar užtarimo. Pasirūpinkite raštiškais įrodymais, kad bandėte spręsti problemą: turėti sustikimų su darbdaviu refratus ir kitą korespondenciją.

Tyliojo atleidimo procesas kelia daug streso, todėl rekomenduojama visais įmanomais būdais rūpintis savo psichologine sveikata.

Norvegijoje vertėtų į procesą įtraukti saugos atstovą (verneombud) ir jei esate profsąjungos narys – profsąjungos atstovą (tillitsvalgt). Rekomenduojama veikti nedelsiant, bet mandagiai ir užtikrintai, aiškiai nurodant ko norite.

Vertėtų žinoti, kad darbdavys turi vadovavimo teisę, gali keisti darbo sąlygas ir sutartį, bet tai turi vykti fomaliai teisingai.

Taip pat vertėtų žinoti, kad Norvegijoje psichosocialinius iššūkius nustatyti ar apskųsti labai sunku, niekas pernelyg nenori į juos gilintis.

Taip pat turite žinoti, kad įstatymais nėra nustatyta, jog ilgai dirbę įmonėje bus geriau vertinami ir turi teisę išlaikyti darbo vietą.

Pagal paskutinius įstatymo pakeitimus, jei atleidžia iš darbo įmonė, priklausanti kocernui, jums turi pasiūlyti kitą vietą kitoje koncerno įmonėje.

Visgi, kartais viską pasvėrus, geriausia negaišti laiko ir taupant savo sveikatą iškoti kito darbdavio. Tačiau tokiu atveju geriausia būtų pasitelkti advokatą dėl juridinės pagalbos, nes esant neteisėtam atleidimui galite prisiteisti išeitinę kompensaciją.

Ruošiame medžiagą apie kitus neetiškus, bet kartais naudojamus atleidimo būdus.

Paslėptas atleidimas (laikinasis atleidimas, no. permittering arba darbo nesuteikimas, nors sutartis jį garantuoja) ir uždarbio nemokėjimas.