Taip, galimybė gauti pensiją Norvegijoje, sulaukus 62 metų, tikrai yra.
62 metai yra anksčiausias amžius, kai galima išeiti į pensiją.
Tačiau galimybė gauti pensiją nesulaukus visuotinio pensinio amžiaus (toks pensninis amžius yra dabar, t.y. 2024 m., yra 67 m., bet jį žadama ilginti) galioja ne visiems.
Be to, specialistai perspėja, kad net ir turintiems teisę gauti išankstinę pensiją sulaukus 62 metų, ji būtų nepakankama ir daug mažesnė, nei dirbant ilgiau ar iki nustatyto dabar visuotinio pensinio amžiaus 67 m.
Jei norite išeiti į pensiją 62 m., turite:
- arba turėti AFP (sutartinę) pensiją,
- arba 40 metų dirbti, ir pajamos privalo būti ne mažesnės, nei 633.000 kronų kasmet. Kai kam – tai didelė suma, kai kam – menkniekis.
Yra ir papildomų niuansų, pvz. jei vienoje įmonėje turėjote AFP sutarį, bet išėjote į kitą darbą, kurioje tokios sutarties nėra, arba perėjote dirbti iš privataus sektoriaus su AFP sutartimi į valstybinį sektorių irgi su AFT sutartimi, AFP sutartis nebėra tęstinė ir nebūtinai galėsite pasinaudoti išankstine pensija nuo 62 m.
Dėl visų papildomų niuansų vieno atsakymo apie pensiją nėra. Reikia visada gilintis į individualią darbuotojo pensijos kaupimo situaciją, tik tokiu atveju galima gauti tikslų atsakymą ar galite ir ar verta eiti į pensiją nuo 62 metų ir kokio dydžio bus pensija.
Stortingas šiais metais (2024) priėmė pakeitimus, kad pensinis amžius vienu mėnesiu didėja su kiekvienais vėlesniais gimimo metais.
Pagrindinis momentas skaičiuojant pensiją – kuo ilgiau dirbama ir kuo daugiau uždirbama, tuo didesnė ir pensija.
NAV ekspertai nuorodo, kiek privalo būti uždirbus, norint išeiti į pensiją anksčiau numatyto visuotinio pensinio amžiaus.
Taigi, jei sulaukėte 62 metų, turite savęs paklausti:
- Ar turiu teisę išeiti į pensiją?
- Ar, jei turiu tą teisę, to noriu ir kokias pajamas išėjęs gausiu?
Jei sveikata leidžia, darbas patinka ir nėra labai sunkus fiziškai, į pensiją išeiti neverta, nes labai galimas daiktas, kad pensijos dydis nebus priimtinas.
Stortingas taip pat priėmė papildomą tvarką (no. sliteordning) tiems, kurie nebegali dirbti ilgiau dėl sveikatos problemų ir dėl to į pensiją išeina anksčiau. Dažnai tokių asmenų pensija nedidelė, todėl jiems numatyta priemoka, atitinkanti ¼ G (G=grunnbeløp, bazinis dydis, kintanti suma), dabar (2024 m.) tai yra apie 30 000 nok. Kadangi tvarka labai nauja, dar nenusistovėjusi jos taikymo praktika. Daugiau čia. Kol kas nežinia, ar priemoką bus galima išsivežti iš Norvegijos, ar ji bus mokama tik gyvenantiems Norvegijoje.
Jums sukako 62 metai ir norėtumėte eiti į pensiją?
Išsiaškinkite:
- Ar turite AFP sutartį (klauskite darbdavio). Visi, dirbantys viešajame sektoriuje paprastai turi šią sutartį. Tačiau dirbantys privačiame sektoriuje ja turi nebūtinai, bet gali turėti per profsąjungą (klauskite savo profsąjungos).
- BET! Net ir tie kurie turi sutartį, nebūtinai turi teisę į AFP pensiją. Teisę į ją galima prarasti, pvz. pakeitus darbą, skyrių darbe ir pan. Apie tai žmogus gali nežinoti, todėl būtina aiškintis iš anksto su pensijų specialistais. Tokius specialistus galite susirasti savo profsąjungoje arba NAV.
Kokio dydžio pensiją gausite priklauso nuo daugelio dalykų:
- Kokia metinė alga?
- Kiek metų iš viso dirbote?
- Ar gavote tik algą ar ir kitas išmokas, kurios kaupia pensiją (pvz. motinystės tėvystės, nedarbo, profesinės reabilitacijos, ligos ar kt. išmokas)?
- Jūsų gimimo metai?
- Kokio mažiaus norite išeiti į pensiją?
- Ar norite gauti pilną pensiją ar dalinę (no.gradert) senatvės pensiją?
- Ar turite teisę į AFP pensiją privačiame sektoriuje ar gausite teisę į AFP viešąjame sektoriuje, kuri įsiteisės 2025 m. ?
Savo asmeninę pensiją galite susižinoti prisijungę prie NAV portalo su asmeniniais kodais.
Taip pat savo pensiją galite apskaičiuoti prisijungę čia
Daugiau apie pensiją:
Ar galiu išsivežti sukauptą Norvegioje pensiją jei išvykstu iš Norvegijos
Norvegiška pensija ne tokia apie kokią svavojom
Norvegiška pensija – ką svarbu suprasti
