Jei darbe tvyro psichologinė įtampa, atrodo, kad visas pasaulis mums priešiškas, net namuose nerandame poilsio. Kas sukelia tokį stresą? Gal vadovavimos stilius, gal kolegų apkalbos, o gal – įmonėje tvyranti prasta bendravimo kultūra? Žmonės dėl prastos emocinės atmosferos darbe gali patirti sveikatos problemas, nemigą, net suserga.
Ar tai diskriminacija?
Mano kolegė norvegė su manim blogai elgiasi. Aš turėjau ją apmokyti dirbti, o ji sako, kad aš rėkiu nemandagiai ant jos ir per griežta. Ji nesugeba nieko išmokti, ir tada čia mano kaltė? Priskundė mane šefui, irgi norvegui. Kodėl man negalėjo pasakyti, tuoj skųsti bėga. Šefas aišku kad jos pusę palaiko – abu gi norvegai. Aš dėl to jaučiuosi labai blogai, ėjau pas gydytoją. Šefas sakė kad turime taikytis, sako kad čia nieko tokio, turime abi nusileisti. Norvegė toliau elgiasi lyg niekur nieko, tarsi nebūtų skundusi. O aš į ją negaliu žiūrėt, kad priskundė mane. Po ji kaip niekur nieko, kiaulės akim. Kaip galima taip daryti, kai pati pradeda mobinti ir diskriminuoti mane, o po to skundžia? Aš negaliu taip dirbti, man paėdė visai nervus visas šitas kabinėjimasis. Pasėmiau biuletenį, o dabar šefas nieko neatsako, tyli, o juk yra jie kalti kad naktim neužmiegu. Kur man kreiptis dėl diskriminavimo ir mobinimo, ar yra kas gali padėti sutvarkyti norvegus, ar visi užsieniečiai turi nuo jų kentėti?… (Norvegijoje dirbanti lietuvė).
Daugelio užsieniečių skunduose skamba žodis diskriminacija, nors pasigilinus – tai tiesiog konfliktas. Galbūt per jautriai sureaguota į įvykius? Norvegijoje galioja taisyklė – kilus konfliktui kreiptis į vadovą. Čia dvi konfliktuojančios pusės paprastai nesiaiškina tarpusavyje – konfliktą sprendžia vadovybė. Lietuviams atrodo, kad bendradarbis, nuėjęs dėl konflikto su kolega aiškintis pas vadovą, skundžia, nors Norvegijoje tai yra įprasta. Tai tiesiog kultūriniai skirtumai.
- Kada galima konfliktą pavadinti priekabiavimu, patyčiomis, diskriminacija- juk tai nėra vienas ir tas pats.
- Ar konfliktinėje situacijoje reikėtų stengtis nusileisti, susitaikyti, ar iškart kažką daryti?
- Kada, kaip ir kur kreiptis, kokie veikimo metodai geriausi?
Priekabiavimas (trakkasering)
Priekabiavimas yra nepageidaujamas elgesys, kai su darbuotoju elgiamasi negatyviai, yra jo vengiama arba apie jį pasisakoma žeminačiai, bauginančiai, priešiškai (taip pat ir už akių). Šis elgesys gali pasireikšti žodžiu, raštu arba fiziniais veiksmais. Priekabiavimo metu gali būti taikomos įvairios strategijos: įžeidūs komentarai, „juokeliai“, žeminimas, nesidalinimas svarbia informacija ir kontaktais, asmens atribojimas nuo kitų kolegų, susitikimų arba pasitarimų, ignoravimas, su darbinėmis funkcijomis nesusijusių užduočių skyrimas ir pan. Toks elgesys gali būti vienkartinis arba pakartotinis. Vadovo priekabiavimas ir kolegų priekabiavimas skiriasi. Vadovo priekabiavimas yra tam tikrų užduočių, nesusijusių su užimamis pareigomis ar per trumpų terminų darbui atlikti skyrimas, nepagrįsta, nekonstruktyvi kritika, ypač girdint kitiems. Vadovas atsakingas už darbo organizavimą, jis turi turėti galimybę reikalauti ir tikrinti, tačiau vadovavimo formos turi būti nežeminančios darbuotojų orumo. Apie priekabiavimą čia.
Seksualinis priekabiavimas yra perdėtas seksualinis dėmesys, komentarai. Apie seksualinį priekabiavimą ypač daug kalbėta pastaruoju metu, po #Metoo judėjimo visame pasaulyje.
Jei priekabiaujama pakartotinai ir tai atlieka tas pats (tie patys) asmenys, tai gali būti kvalifikuojama kaip sistematiškos patyčios.
Patyčios (mobbing) darbe
Gali būti, kad įmonėje susiformuoja ydinga darbo kultūra, t.y toleruojamos apkalbos, slepiama reikalinga informacija, nekviečiama į susirinkimus, pertraukinėjama, neleidžiant išreikšti nuomonės. Atsitinka, kad nežinia pagal kokius kriterijus skiriamos pernelyg sudėtingos ar, atvirkščiai, menkavertės užduotys, nėra pakankamo grįžtamojo ryšio arba jis pateikiamas su tikslu sumenkinti pasiekimus ir išryškinti klaidas. Nėra aiškių karjeros kriterijų, ir darbuotojas negali pelnytai gauti siekiamų pareigų. Apibendrinant, patyčios – tai asmens statuso, savivertės, asmenybės menkinimas.
Patyčių pavyzdžiai: jei darbuotojas sistematiškai verčiamas atlikti darbą, kurio kiti vengia; dirbti nepalankiomis sąlygomis ar pamainomis, nežinia kokius kriterijus taikant, jei nuolat laidomi komentarai apie žmogaus išvaizdą, tikėjimą, dialektą, akcentą, tautybę ir kt.
Taip pat –žeminantys fiziniai veiksmai, pvz. pastūmimas, sudavimas, baksnojimas ir pan. Visa tai vadinama patyčiomis.
Diskriminacija darbe
Pagal įstatymą yra draudžiama diskriminuoti, t.y. sudaryti kliūtis toms pačioms galimybėms dirbti visose srityse dėl lyties, nėštumo, esant motinystės ar tėvystės atostogose, turint priežiūros reikalaujančius šeimos narius, etninių skirtumų (jei yra kitos etninės kilmės, odos spalvos ar kalbos), religijos, požiūrio į gyvenimą ir gyvenimo būdo, neįgalumo, seksualinės orientacijos, lytinės prientacijos, lyties išreiškimo ar amžiaus.
Darbo kodeksas regliuoja situacijas dėl diskriminacijos dėl amžiaus, seksualinės orientacijos, politinių pažiūrų ar narystės profesinėse sąjungose bei politinėse organizacijose.
Diskriminavimas yra tada, kai asmenį atsisakoma įdarbinti dėl aukščiau išvardytų priežasčių arba keliami neadekvatūs reikalavimai darbe, pvz. nedėvėti tam tikrų drabužių, galvos apdangalų ir pan.
Jei atsisakoma įdarbinti, pretendentas į darbo vietą turi teisę sužinoti dėl kokių priežasčių jis nebuvo įdarbintas ir kokie kriterijai ir kvalifikacijos lėmė, kad buvo pasirinktas kitas kandidatas.
Jei priekabiaujama darbe dėl aukščiau išvardytų priežasčių, tai gali būti diskriminavimas.
Dirbu Rema 1000. Iš NAV įdarbino neįgalų asmenį, Bengt. Jis net kalbėt nemoka, tik mykia. Vistiek sodina į kasą. Jei jam kažkas nepatiko, tuoj pat palieka viską kasoj ir per raciją mykdamas kviečia kitą darbuotoją. Kiek kartu turėjau mest ką darau ir bėgt į kasą, o ten pirkėjas, pusė prekių tik įmušta, o Bengtas jau viską metęs eina kur jam reikia, nes jam nusibodo. Vadovai aiškina, kad taip integruojami neįgalieji į darbo rinką. Iš tikrųjų jiems pigiau, nes algą Bengtui moka NAV. Kiek jis padaro, ir kiek kitiems sukelia prolemų – apie tai niekas nekalba. Bet negaliu nieko pasakyt, nes bus diskriminavimas. (Mirko, parduotuvės darbuotojas)
Kaip elgtis, jei darbe priekabiaujama
Pirmiausia – bandykite blaiviai įvertinti situaciją. Ar tai viekartinis elgesys, ar jis kartojasi dažnai ar nuolat? Ar tai priekabiavimas, ar patyčios, ar diskriminavimas (jei priekabiaujama kitu pagrindu, o ne dėl aukščiau išvardintų priežasčių).
Nustatyti priekabiavimą, patyčias ir net diskriminavimą nelengva. Žmonės yra skirtingi – vieni mėgsta sarkazmą ir gali juokauti apie save ir kitus, juokiasi jei kas traukia per dantį. Kiti labai jautriai reaguoja į bet kokį kometarą, priima viską asmeniškai, įsižeidžia, kankinasi (nors komentaras buvo skirtas visai ne jiems). Psichologai pataria pirmiausiai įvertinti savo reakcijas į tam tikrus veiksmus ar žodžius, pagalvoti, ar tai kas sakoma buvo skirta būtent jums, ar kritika buvo konstruktyvi, teisinga. Galbūt tai postūmis tobulėti? Reikėtų atsisakyti aukos pozcijos, neiškoti kaltų, nekeršyti. Svarbiausia – rasti sprendimą, kad įmanoma būtų bendradarbiauti ir dirbti kartu toliau.
Jei visgi nuolat jaučiate psichologinį diskomfortą, bandykite ieškoti priežasčių kodėl. Gal vertėtų rinkti įrodymus, užsirašyti kada, kurią valandą ir iš ko priekabiavimą patyrėte, jei manote kad jis vyksta. Daugelis pradėję vesti tokius dienoraščius, pamato, jog tai smulkmenos, į kurias neverta kreipti dėmesio. Tačiau jei iš vieno ar kelių asmenų psichologinis spaudimas, komentarai ar kitokios priekabės patiriamas nuolat, o dėl to smunka Jūsų darbo našumas, gyvenimo kokybė ar net patiriate negalavimus – vertėtų oficialiai kreiptis pagalbos.
Kur kreiptis?
Darbdavio ir tiesioginio vadovo atsakomybė yra spręsti visus panašius atvejus. Pirmiausia kreipkitės į savo profesinės organizacijos valdybos pirmininką (tillitsvalgt), savo saugos atstovą (vernbeombud) ir / arba tiesioginį vadovą. Kreipkitės žodžiu ir raštu. Geriausia būtų jei kreiptumėtės trumpai, dalykiškai, su konkrečia informacija (pavyzdžiais kas atsitiko), be didelių emocijų apie tai, kaip jaučiatės. Akcentuokite, kad konfliktą išsprendus bus geresnis bendradarbiavimas, darbo kokybė bei našumas.
Jei kuris nors darbuotojas turi nusiskundimų psichosocialine aplinka darbovietėje, jis aiškinasi ne su žmogum, kurio elgesys nepatinka, o kreipiasi į vadovybę. Kitų tautybių atstovai mano, kad pirmiausia reikia aiškintis patiems, bet norvegai mano atvirkščiai. Kitataučiai aiškinasi tol, kol visai susipyksta, atsiranda dvi priešiškos stovyklos ir darbovietė virsta mūšio lauku. Tik tada eina pas vadovus, kuriems su emocijomis pasakoja, kas ką pasakė ir padarė ir kitus kviečia liudininkais. Išsiaškinti tampa labai sunku. Kreipusis konflikto pradžioje, ramiai išsakius, koks elgesys nepatinka, galima būtų to išvengti. Kreipimasisi į vadovus norvegišku požiūriu nėra skundimas, tai bandymas į konfliktą pažvelgti iš šalies. Vadovai paprastai imasi priemonių, kviečia pasikalbėti ir išsakyti savo versijas. Pasistenkit likti dalykiški, bandyti suprasti kitą pusę. Protinga laikysena – noras išspręsti konfliktą ir pagerinti susikalbėjimą, o ne keršyti ar įrodyti, kad aš teisus. Vadovai kartais imasi ir kitų priemonių – perkelia į kitus skyrius, duoda kitas užduotis ar pan.
Praktika rodo, kad konfliktinės situacijos dažniausiai, ypač darbo vietose, kur dirba skirtingų tautybių asmenys, kyla dėl nesusikalbėjimo ir vienas kito nesupratimo, jas lemia prasta komunikacija dėl nepakankamo kalbos mokėjimo arba kultūrinių skirtumų.
Jei nepavyksta konfliktinės situacijos išpręsti su vadovo ar profesinės sąjungos pagalba, arba jos nieko nedaro, galite kreiptis į darbo inspekciją, rašydami skundą dėl netinkamos psichosocialinės aplinkos. Tokios bylos, beje, labai sunkios ir kontroliuojančių instituijų įsikišimas ne visada pagerina padėtį. Jei yra konkreti diskriminacija (dėl aukščiau išvardintų priežasčių), susisiekite su darbo inspekcija ir/ arba lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Nustačius konkretų diskriminacijos faktą galima teikti prašymą kompensacijai.
Darbo inspekcijos rolė.
Darbo inspekcija kai kuriais atvejais turi įgaliojimus duoti sankcijas darbdaviui dėl saugios psichosocialės aplinkos darbo vietoje neužtikrinimo, tačiau kai kuriais atvejais gali tik suteikti informaciją ir neturi įstatymais numatytos poveikio teisės.
Priekabiavimas (Trakkasering). Pavyzdžiai:
- Irettesettelse (Kritika, peikimas girdint kitiems)
- Usynliggjøring (nematymas, ignoravimas, pvz. įdėtų pastangų, noro pasisakyti, kt.)
- Latterliggjøring (pajuoka, išjuokmas)
- Tilbakeholdelse av nødvendig informasjon (būtinos inofmacijos nesuteikimas)
- Fordømmelse uansett hva du gjør (neįtinki ką ir kaip bedarytum)
- Påføring av skyld og skam (kaltinimas, gėdinimas)
- Sårende fleiping og erting (skaudinantis pajuokimas ir erzinimas)
Patyčios (mobing), pavyzdžiai
- utelukket frå det sosiale nettverket på jobben (atribojimas nuo socialinio tinklo darbe)
- stadig forbigått eller oversett når oppgåver skal deles (nuolatinis ingnoravimas ar apėjimas skiriant darbus ir užduotis )
- uriktig eller overdrevet skyld for dårlig arbeid (neteisingi ar perdėti kaltinimai dėl blogo darbo)
- erting (erzinimas)
- latterleggjoring (pajuokimas)
- Ir visa tai kartojasi dažnai, sistematiškai ir kurį laiką.
Diskriminacija (diskriminering) – sudaryti kliūtis toms pačioms galimybėms dirbti visose srityse dėl tam tikrų ypatybių:
- lyties,
- nėštumo,
- esant motinystės ar tėvystės atostogose,
- turint priežiūros reikalaujančius šeimos narius,
- etninių skirtumų (jei yra kitos etninės kilmės, odos spalvos ar kalbos),
- religijos,
- požiūrio į gyvenimą ir gyvenimo būdo,
- neįgalumo,
- seksualinės orientacijos,
- lytinės orientacijos,
- lyties išreiškimo
- amžiaus (per senas ir kt.)
Patarimai jei darbe įtampa ir įtariate, jog patiriate iš kolegų ar vadovybės nepageidaujamą elgesį:
- Nustatykite ar tai paprastas konfliktas, ar priekabiavimas ar diskriminacija
- Ar tai kartotiniai veiksmai, elgesys
- Ar taip elgiasi vienas ir tas pats asmuo (asmenys)
- Ar tai kenkia darbui, sveikatai
- Pasikalbėkite su tiesioginiu vadovu
- Pasikalbėkite su saugos atstovu (verneombud) arba profsąjngos pirmininku (tillitsvalgt)
- Jei vistiek tęsiasi – kreipkitės į darbo inspkeciją
- Jei tai diskriminacija – kreipkitės į lygių galimybių kontrolierių
Aktualūs įstatymai ir institucijos
Diskriminaciją draudžia darbo kodekso 13 str.
Norvegijos lygių galimybių įstatymas.
Atsakinga institucija yra Norvegijos Lygių galimybių kontorlieriaus tarnyba sutinkamai su lygių galimybių kontrolės įstatymu.
Norite klausti komentuoti ar diskutuoti? Tai galite daryti Feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.
Patikima ir aktuali informacija Feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.
