Satistinis norvegas

Pagal SSB (Norvegijos centrinio statistikos biuro) duomenis.

Norvegas pagal statistiką – kur leidžia pinigus, kur gyvena, ką valgo?

Norvegijoje  gyventojų skaičius yra 5 372 255, BNP (bendrasis nacionalinis produktas) 663 693 nok / gyventojui, nedarbas 4,2 proc. Didžiausiame mieste Osle gyvena  virš 700 000 gyventojų, Bergene 300 000, taigi miestai nedideli ir žmonės nemėgsta gyventi mieste. Visgi gyventojų  skaičius nuolat auga t.p.  ir dėl didelės imigracijos, kuri ypač šoko į viršų nuo 2010 metų (imigravo apie 30 000 žmonių).

Tikimasi kad vidutiniškas gyvenimo amžius vyrams bus 80 metų, o moterims apie 84 metai. Pusė susituokusių porų skiriasi. Vaikus gimdo vidutiniškai sulaukę 30 metų, šeima turi 1,7 vaiko.

Populiariausi Norvegijoje vardai: Sofie, Emma ir Nora, Jacob, Lucas, o prieš 30 metų buvo Kristianas, Espenas, Mortenas, Andersas, o mergaitės – Katrine, Marianne, Kristina. Dabar Osle populiariausias berniuko vardas yra Mohamed (nes tikriausiai visi musulmonai vadinami šiuo vardu, o norvegai – berniukams duoda skirtingus), be to Osle didžiausia koncentracija atvykusių iš musulmoniškų šalių. Labiausiai paplitusios Norvegijoje pavardės – Hansen, Johansen, Olsen, Pettersen , Andersen.

2017 metų populiariausi vardai, SSB duomenys

Norvegai gana aukšti, vidutinis jų ūgis: vyrų 181, moterų 167. Norvegai mokosi ilgai, beveik ilgiausiai pasaulyje, net 16 metų, moterys labiau mėgsta mokytis nei vyrai, 32 proc. norvegų turi aukštajį išsilavinimą.

Nors Norvegijoje yra lygios lyčių galimybės, visgi moterų vidutinė alga yra tik apie 85 proc. vyro vidutiniškos algos, t.y. apie 6 300,- nok / mėn. mažesnė nei vyro alga (vidutiniškai). Gal dėl to, kad daugelis moterų renkasi dirbti ne pilną savaitę?

Norvegai dažniausiai gyena nuosavame name, arba dviejų šeimų name, t.p. kotedže (rekkehus). Būstas blokiniuose daugiaukščiuose yra labiau įprastas miestuose, jį renkasi imigrantai, jaunimas, studentai. Kai šeimoje atsiranda vaikai, norvegai dažniausiai keliasi už miesto ir įsigyja namą arba kotedžą. Tačiau vis daugiau ir daugiau gyvena butuose, tokių žmonių tolygiai didėjo nuo 2000 metų. Paprastai norvegai išeina iš tėvų namų sulaukę 19-20 metų. Norvegijoje nėra įprasta išlaikyti vaiką iki pensijos (tėvų pensijos, aišku), ir nupirkti jam butą ar namą. Nors šiais laikais, kai būstų kainos auga, vis daugiau tėvų Norvegijoje padeda vaikams įsigyti pirmąjį būstą.

Norvegai pusyčiams ir priešpiečiams valgo dažniausiai duoną su įvariais uždedais (pålegg), nors vis labiau tampa įprasta darbe turėti valgyklą, o pietus valgo namuose apie 1800 val. Norvegų didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos būstui, o mažiausią – išsilavinimui. Išsilavinimas, beje, Norvegijoje nemokamas, tai viena iš kelių likusių pasaulio šalių, kur už mokslą (net universitete) mokėti nereikia. Gal dėl to čia niekas ir nevertina mokslo, nes veltui gauna…

SSB duomenys, kaip keitėsi norvegų vartojimo įpročiai lyginant su 1980 metais, kai maistui ir drabužiams buvo leidžiama daugiau pinigų (dėl to, kad šios prekės buvo brangesnės).

Osle ir Viken pragyvenimas yra brangiausias, Šiaurės Norvegijoje 30 proc. pigesnis.

Pažymėtuose regionuose pragyvenimas brangesnis

Norvegai mėsos suvartoja nedaug, nes ji brangi, ir labai mėgsta bulves ir ryžius. Mėgstamas patiekalas yra pica Grandioza (ji pigi ir parduodama šaldyta) arba kiti itališki patiekalai, pvz. spageti, o dabar jau išpopuliarėjo ir suši, kurią gali nusipirkti REMA 1000 parduotuvėje gana pigiai. Vis dar laikomasi tradicijos dažniausiai valgyti namuose, nors vis labiau plinta valgymo out, t.y. kavinėje arba restorane įprotis. Tyrimai rodo, kad Suomijoje ir Švedijoje priešpiečiai dažnai valgomi su kolegomis kavinėse ir restoranuose, ir tai kasdienybės dalis. Tuo tarpu Norvegijoje į restoranus einama vakarais ir savaitgaliais kokia nors proga su draugais ir šeima, o ne su kolegomis. Su kolegomis Norvegijoje geriamas alus, dažnai algų penktadienį, tai vadinama lønningspils. Tai neblogas būdas socializuotis ir geriau susipažinti. Vyną gerti irgi galima…

Lønningspils

Per metus norvegas išgeria apie 6 litrus (vyresnis nei 15 m. ) alkoholio, iš jų apie 1 litrą stiprių gėrimų, apie 3 litrus alaus ir 2 litrus vyno.

Norvegų darbo diena yra paprastai nuo 0800 iki 1600 val., atostogos – 25 darbo dienos per metus, bet suėjus 60 metų prie atostogų pridedamos dar 5 dienos.

Jums gali patikti Tipiškas norvegas.

Skaitykite apie norvegiškas vertybes.

Turite minčių? Diskutuokite feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.

Patikima ir kokybiška informacija feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.