Klausykite straipsnio įrašo
Norvegijoje yra didžiausias darbingo amžiaus žmonių sergamumas pasaulyje. Per penkis paskutinius metus sergamumas išaugo dvigubai, nepaisant dedamų pastangų. Darbdaviai kritikuoja egzistuojančią per dosnią ligos išmokų tvarką. Visgi, didelių pakeitimų valdžia nežada. Sergamumą mažinti įvairiomis priemonėmis bus skatinami darbdaviai ir gydytojai.
Tai svarbus Norvegijos žiniasklaidoje klausimas jau kelias savaites. Pažiūrėkime į faktus:
- norvegai yra sveika ir ilgaamžė tauta, bet šalyje yra didžiausias pasaulyje darbingų žmonių sergamumas.
- Norvegijos darbo aplinka yra palankiausia visame pasaulyje, bet darbingi žmonės turi ilgalaikius biuletenius dėl psihologinių negalavimų.
Tai – prieštaringi faktai.
Labiausiai nermina visuomenę, kad jaunimas nebaigia mokyklos, nes vengia ten lankytis (no. skolevegring). Kai kas nebaigia net pagrindinės privaloms mokyklos (no. ungdomskole). Į mokyklą kai kuriuos mokinius vežioja su taksi, nes kitaip jie ten nenueina, bet tokie vistiek dažniausiai mokslo nebaigia. Jauni žmonės netenka įgūdžių atsikelti ir išeiti į darbą, praranda bet kokią discipliną. Tokie jaunuoliai paprastai tiesiu taikymu suka į NAV ir ima gyventi iš ligos pašalpų. Ligos, nurodomos jų biuleteniuos, yra ne sunkios ir mirtinos, o psichiniai ir psichologiniai sutrikimai – nerimas, depresija ir pan. Sergamumas dažniausiai ilgalaikis, trunkantis metų metus.
Tokie jaunuoliai atsiduria už darbo rinkos ribų, norvegiškai šis fenomenas vadinamas utenfoskap, jų galimybė vėliau patekti į darbo rinką labai sumažėja.
Norvegija negali sau leisti turėti tokio sergamumo. Nedirbančių darbingo amžiaus žmonių išlaikymas šaliai kainuoja miliardus. Be to, nedarbas Norvegijoje yra katastrofiškai mažas, vos 4,3 %, tai reiškia, kad Norvegija smarkiai stokoja dirbančiųjų, ypač nekvalifikuotose profesijose.
Norvegijoje galioja įtraukties į darbą tvarka, norvegiškai inkluderende arbeidsliv, IA. Šią tvarką kai kurios įmonės turi jau daugiau nei 10 metų, daugiau skaitykite nuorodoje. Tikslas, pasirašant tokią tvarką numatančią sutartį tarp vyriausybės ir socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų organizacijų), buvo sumažinti sergamumą 10 proc. Deja, jis ne sumažėjo, o per penkis metus padidėjo dvigubai. Egzistuojantis sergamumo mažinamo metodas, regis, neveikia. Nepaisant to, dideli pakeitimai esamoje tvarkoje nenumatomi ir įtraukties į darbą sutartis (IA) ir toliau galios, beje, su kai kuriais pakeitimais.
Darbdavių asociacija (NHO) sako, ka dabar ligos išmokų tvarka yra per dosni. Pilnas atlyginimas sergančiam mokamas nuo pirmos dienos ir jis yra 100 proc., tai gali tęstis metus ir ilgiau. Yra žmonių, sergančių su pilna alga, penkis ir daugiau metų. Visgi, valdantieji tvirtina, kad tvarka nebus keičiama, taigi išmokos išliks tokios pačios. To labiausiai reikalauja didelę įtaką turinčios profsąjungos, grasindamos streikais. Dabar šalį valdo darbo partija, taigi profsąjungų balsas yra lemiamas.
Kaip ketinama spręsti problemą
Didesnė atsakomybė, teigia darbo ministrė, turėtų tekti gydytojams ir darbdaviams. Varyti sergančius į darbą, atimant ar mažinant ligos išmokas nėra teisinga išeitis, nuo to jie nepasveiks. Darbdaviai ir gydytojai turi bendradabiauti ir sugebėti segantįjį integruoti į darbą, sudarydami sąlygas dirbti ne pilną darbo laiką ir lengvesnį darbą. Galbūt net bus pratęsiamas darbdavių ligos išmokų mokėjimo laikotarpis (dabar jis yra 16 dienų). Taip pat bus skatinamas jaunimo įtraukimas į darbo rinką. Valstybė siūlys algos priemoką ką tik pradėjusiems dirbti naujokams, tokiu būdu darbdaviai bus skatinami įdarbinti jaunus ir be patirties darbo rinkoje darbuotojus.
Gabūt reikėtų keisti požiūrį, sako ministrė, nes dabar yra palitęs įsitikinimas, kad visas problemas galima spręsti biuleteniu: jei darbe atsiranda didesni išūkiai ar truputį sudėtingesnė situacija – žmogus ima biuletenį, o gydytojai jį lengvai duoda. Tokią praktiką reikia keisti. Juk darbas gydo, o buvimas namuose gali dar labiau susargdinti ir izoliuoti, ypač turinčius psichologinių problemų.
NRK radijo laida (norvegų kalba), kurios pagrindu paruošta ši apžvalga .
Daugiau apie biuletenį ir ligos išmokas:
Susirgai, o darbdavys nepalieka ramybėje
Darbdavys nemoka ligos išmokų – ką daryti
