Siaubo scenarijus – DIDYSIS BROLIS SEKA? Mato ar nemato mane SISTEMA?

Štai klausimas facebooke , ir jis rūpi daugeliui.

Dabar, kai yra laisvas piliečių judėjimas EEE šalyse, galima tiesiog važiuoti ir dirbti kur nori. Taip pat (galvoja kai kas) galima kur nori mokėti ar nemokėti mokesčius arba kur nori imti pašalpas – galbūt net keliose šalyse? Tai būtų, jei nebūtų kontrolės. Taip buvo kurį laiką, kai į  ES  2004 metais  įstojo naujos valstybės, vadinamu pereinamuoju laikotarpiu, kol dar nebuvo sustyguotas institucijų darbas ir nebuvo reikiamo pasikeitimo informacija. Visgi valstybinė sistema, kurioje dirba profesionalūs valstybės tarnautojai (biurokratai) vykdantys vyriausybės sprendimus, taikėsi prie gyvenimiškos realybės ir situacija kasmet buvo vis labiau kontroliuojama.

Kai kas kalba apie biurokratiją su pasipiktinimu, sako kad ten viskas vilkinama ir nekompetentingi žmonės dirba. Gal ir tiesa, nes biurokratų būna visokių – naujokų, dar nepatyriusių arba tiesiog tingių – kaip ir visi žmonės kiekviename darbe. Be to beveik visur biurokratinis aparatas yra varžomas griežtų įstatymų ir taisyklių, ir tai trukdo lanksčiai reaguoti į pasiketimus gyvenime.

Tačiau šiuolaikinė valstybė neįsivaizduojama be biurokratijos, nes jei jos nebūtų, būtų anarchija, o ar mes jos norime? Patikėkite – ne.

Taigi kaip iš tikrųjų viskas veikia? Norvegijoje dirbantys užsieniečiai legalizuojami gaudami D-numerį arba ID numerį Norvegijos sistemoje. Pagal tą numerį jie indentifikuojami. Visa informacija apie kiekvieną asmenį tuo numeriu yra registruojama įvairiose institucijose:

Mokesčių tarnyboje (skattteetaten): pajamos, turtas, alga, sumokėti mokesčiai, adresas, šeimos sudėtis.

Gerovės tarnyboje (NAV):  išmokamos išmokos, darbo santykiai, sukaupta pensija.

Bankuose: turtas, pajamos ir išlaidos ir paskolos,

Migracijos tarnyboje (UDI): registracija Norvegijoje, leidimas pastoviai gyventi Norvegijoje, pilietybės gavimas,

Sveikatos priežūros tarnyboje (HELFO): informacija apie sveikatos būklę, apsilankymus pas gydytojus, pirktus vaistus, kt.

Policija :  keltos bylos, teistumai, pažeidimai, sankcijos.

ir taip toliau…

Yra įvairios duomenų bazės, administruojamos įvairių institucijų.

Kai kurią informaciją apie save patį gali matyti ir pats asmuo, prisijungęs su savo kodais (įvairaus saugumo lygio) :

Galite jungtis prie infomacijos duomenų bazės įvairiais būdais

Kai kurią informaciją mato tik tam tikros institucijos, o jų tarnautojai, kurie mato tą informaciją turi laikytis labai griežto slaptumo. Ar prieina viena institucija prie kitos institucijos turimos informacijos apie asmenį? Pvz. ar prieina pvz. Mokesčių tarnyba prie policijos, HELFO arba NAV duomenų apie asmenį?

Paprastai – ne, tačiau tam tikrais atvejais yra pasirašytos tarpinstitucinės sutartys bendradarbiauti ir keistis infomacija. Sutartyse ir atskirų institucijų reglamentuose aiškiai nurodyta, kokia informacija galima dalintis ir kokiais atvejais tai galima daryti. Kartais reikalinga teismų nutartis, policijos prašymas ar kt. Jei yra pažeidimas ir asmuo ar įmonė stebima, gaunamas leidimas tyrimui reikalingai informacijai surinkti.

Ar mato Lietuvoje viską, kas suregistruota apie asmenį Norvegijoje? Kai ką mato, tačiau ne viską. EEE erdvėje bendrinama sistema, ir tam tikrais atvejais viena šalis gali  prieiti prie kitų EEE šalių kai kurių registrų ir duomenų bazių. Tai labiausiai liečia mokesčius ir išmokas – tam kad nebūtų vilkinama, kai asmuo kreipiasi su prašymais.

Tačiau daug informacijos yra neprieinama, nes prieiga ribojama pagal asmens duomenų apsaugos nuostatas, galiojančias visoje EEE erdvėje. Daugiau informacijos čia. 

Štai atsakymas, į pradžioje pateiktą klausimą, sulaukęs daugiausiai palaikymo. Tikriausiai todėl, kad kritikuoja biurokratus?

O kaigi iš tikrųjų? Atsakyme – dalinai tiesa, tik ruputį iškreiptai pateikta. Jokia institucija nei Lietuvoje, nei Norvegijoje nekaupia asmens duomenų specialiai, t.y. niekur nėra paskirto atsakingo žmogaus butent už asmenį ar asmens bylą, su absoliučiai visais duomenimis.

TAČIAU tarnautojai prie kai kurių registrų preina ir oficialiai užklausus ir t.p. jei pagal reglamentus leidžiama, infomaciją mato ir suteikia. Jei užkliūnate valstybinėms, o ypač kontroliuojančioms staigoms – mokesčių tarnybai, darbo inspekcijai, policijai ir kt, suveikia tarptautinis bendradarbiavimas, nes yra pasirašytos dvišalės tarpusavio benradarbiavimo tarp Norvegijos ir kitomis EEE šalimis sutartys, ir informacija apie žmogų arba įmonę surenkama, remiantis tomis sutartimis, nepaisant kur žmogus ar įmonė būtų.

Pavyzdžiui, jei nesumokėjote mokesčių Norvegijoje, ir gaunate reikalavimus juos mokėti iš Kemnerkontor (mokesčių surinkimo tarnybos), bet juos ignoruojate, jie nedings, o mokesčių išieškojimo prievolė bus perduota (pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos Mokesčių inspekcijos ir Norvegijos Mokesčių tarnybos) Lietuvai vykdyti. nenoriu gąsdinti, bet yra atvejų, kai Lietuvos mokesčių tarnyba areštavo asmenų turtą Lietuvoje, nes vykdė Norvegijos nemokėtų mokesčių reikalavimą…

Patarimai:

  • Neignoruokite laiškų iš valstybinių institucijų, juos perskaitykite, išsiverskite ir supraskite ko iš jūsų nori.
  • Komunikuokite su institucija, kuri rašo jums laišką. Laiške paprastai nurodytas atsakingas tarnautojas (saksbehandler) ir kaip su juo susisiekti.
  • NEDELSKITE!!! negalvokite kad problema išnyks, jei laišką ignoruokite. Spręskite ją. Tikrai bus geriau, nei nieko nedaryti.