Tyrimas apie pastoviai gyvenančius Norvegijoje lietuvius ir lenkus.

Darbo ir gyvenimo sąlygos, integracija ir kalbos žinios.

Tyrimą atliko FAFO, nepriklausoma visuomenės tyrimų organizacija.

Iš bendro skaičiaus 200000 imigrantų, gyvenačių Norvegijoje, išsiskiria dvi didžiausios imigrantų grupės: lenkai (apie 100000 imigrantų) ir lietuviai (apie 45 000). Šie atvykėliai gyvena visoje Norvegijoje, nėra koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ir dirba daugiausiai statybų sektoriųje, tai pat laivų statyklose, žuvies pramonėje ir žemės ūkio pramonėje.

Kokiose profesijose dirbate? Atsakymai:

Tyrime dalyvavo 1000 asmenų, 500 iš Lietuvos ir 500 iš Lenkijos, 69 % vyrų ir 31 % moterų, kurių amžius nuo 30 iki 50 metų. Apie 70 % tirtųjų gyvena Norvegijoje mažiausiai 10 metų.

Kaip svarbiausią motyvą dirbti Norvegijoje respondentai nurodė didesnį uždarbį. Daugelis teigia, kad darbą čia gavo per šeimos narius ar pažįstamus. Tai tipiškas imigracijos multiplikavimo faktorius – pirmiau atvykę kviečiasi kitus, sudaro jiems lengvesnes sąlygas įsikurti, ir taip migracija didėja. Dažnai pirmiau atvažiuoja vienas šeimos narys, o jam įsikūrus atvyksta ir visa šeima. Nors pradinė nuostata daugeliui yra Norvegijoje būti tik laikinai, tačiau ilgainiui pasiliekama ilgesniam ir visam laikui. Apie 60 % tirtųjų nurodo, kad liks gyventi Norvegijoje jei turės darbą. Visgi 24 % lietuvių ir 18 % lenkų ketina grįžti į savo šalis, o 10 % nežino.

Kodėl pasirinkote Norvegiją? Atsakymai:

Kokie Jūsų ateities planai? Atsakymai:

Būstas

Pusė respondentų būstą nuomoją, o pusė jį įsigijo. Jauni ir neturintys šeimos, neseniai atvykę dažniausiai nuomojasi, o ilgiau pagyvenę, šeimos, ypač su vaikais, būstą perka. Kadangi būsto kainos kuo arčiau miesto tuo didesnės, imgrantai dažniau renkasi gyventi nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse. Reikia sutaupyti pinigų pirmam įnašui, taip pat išmokti norvegiškai, nes tai suteikia geresnes galimybes gauti paskolą. Būstą perkasi jau ilgą laiką gyvenantys ir apsiprendę čia likti imigrantai. Nuosavą būstą turi 41 % lenkų, 74 % lenkų šeimų su vaikais nuosavą būstą įsigyja , o lietuvių atitinkamai 48 % perka būstą ir 64 % šeimų, turinčių vaikus įsigyja nuosavą būstą.

Darbo sąlygos ir užmokestis

Daugelis nurodo, kad palanki atmosfera darbe ir galimybė galima turėti geras gyvenimo sąlygas yra pagrindinės pasilikimo čia priežastys.

Respondentai nurodo, kad dauguma yra įdarbinti su darbo sutartimis pastoviam darbui: nuolatinę darbo sutartį turi 80  % lenkų ir 90 % lietuvių.

Klausimas: Kodkios Jūsų įdarbinimo sąlygos?Atsakymai:

Tyrime pažvelgta į darbo užmokestį. Kau kurie dirbantys stybų sektoriuje, kur galioja minimalus valandinis atlyginimas, nurodo, kad uždirba daugiau, nei nustatytui minimumai, bet visgi kai kas uždirba ir mažiau, nei norvegai, taip nurodo 37 % lenkų ir 24 % lietuvių. Dirbantys mažai apmokamose profesijose, kur metinis uždarbis nesiekia 300 000,- nok, mažiai nei norvegai nurodo uždirbantys 26 % lenkų ir 15 % lietuvių.

Klausimas : Uždirbate daugiau, tiek pat ar mažiau, nei norvegai, dirbantys tą patį darbą? Atsakymai:

Net 90 % respondentų nurodo niekada nepatyrę, kad jiems būtų visai nesumokėta ar mokėta mažiau nei sutarta už atliktą darbą. Visgi taip dažniau pasitaiko dirbantiems statybų sektorių ir mažai apmokamose profesijose. 18 % lietuvių, kurių metines pajamos nesiekia 300 000,- nok nurodo, kad jiems buvo nesumokėta ar mokėta mažiau nei sutarta už atliktą darbą. Patirties, kad sumokėjus algą reikėtų dalį gautų pinigų grąžinti, darbaviui turi labai retas.

Žinios apie teises dirbant ir priklausymas profesinėms sąjungoms

Apie darbo rinką ir galiojančius darbo įstatymus apklaustieji daugiausiai susižino iš darbdavio ar socialinių medijų. Repondentų teigimu, jie turi pakankamai informacijos apie darbo gyvenimą, darbo laiką, darbo saugą, sveiką darbo aplinką ir užmokestį.

Darbo imigrantai mažesne dalimi nei kiti dirbantys Norvegijoje priklauso profesinėms sąjungoms. Moterys dažniau nei vyrai stoja į profsąjungas, taip nurodo net 33 % lenkų. Tyrime minima, jog profsąjungos turėtų aktyviau pritraukti narius, nes 37 % lenkų ir 34 % lietuvių teigia, kad niekda negavo pasiūlymo stoti į profesines sąjungas. Kolektyvo patikėtinius (profsąjungos atstovus, norv. tillitsvalgt) savo darbo vietose turi 25 % apklaustųjų. Taip pat nustatytos tirtos pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nestoja į profsąjungas.

Klausimas: Ar priklausote profsąjungai? Atsakymai:

Klausimas: Kodėl ne narys? Atsakymai:

Mokesčiai, nedarbas išmokos

12 % lenkų sako, kad nemoka mokesčių niekur – nei Norevgijoje, nei Lenkijoje.  31- 40 metų amžiaus grupėje nemokantys mokesčių teigia net 17 % . Mokesčių tarnybos atliktas tyrimas taip pat nustatė, kad mokesčių nemokėjimas labiau būdingas lenkams. Lietuvių tuo tarpu tik 1 %  nurodo nemokantys mokesčių.

Klausimas: Ar gaunate išmoką ir kokią? Atsakymai:

Apie 10 % abiejų tautybių asmenų nurodo gaunantys nedarbo išmoką, galbūt dėl laikino atleidimo dėl pandemijos. Tyrime buvo klausiama koks respondentų požiūris į piktnaudžiavimą išmokomis. Daugelis atskė, kad tai nepriimtina, nors net 17 % lietuvių nurodė, kad kartais jiems priimtina, jog gaunamos išmokos, nors jos ir nepriklauso. 8 % lenkų ir 7 % lietuvių norodė, kad įprasta praktika yra sukčiauti, prisitaikant laikiną atleidimą ir dėl to gauti išmokas pandemijos laikotarpiu.

Lietuviai labiau linkę mokytis norvegiškai

Norvegų kalbos mokėjimas priklauso nuo Norvegijos išgyvento laikotarpio, kursų prieinamumo, reikalavimų, kuriuos kelia darbdavys, ir asmeninės motyvacijos. Mažiau nei pusės respondentų norvegų kalba yra pagrindinė kalba darbe.  Apie 30 % nurodo, kad jie silpnai kalba norvegškai, 8 % visai nekalba. Lietuviai labiau nusiteikę mokytis norvegiškai, nei lenkai. Moterims, gaunančioms gimdymo išmokas atsiranda didenė galimybė mokytis norvegiškai.

Klausimas: Ar mokėtės norvegų kalbos, ėjote į kursus ir pan. Atsakymai:

Didžioji dauguma aklaustųjų pandemijos laikotarpiu buvo Norvegijoje ir jų nepalietė griežti keliavimo į užsienį ribojimai. 26 % lenkų buvo laikinai atleisti o 5 % pilnai atleisti iš darbo. Lietuvių laikinai atleistų yra 20 %, pilnai atleistų 2 %. Norvegijoje nedarbas 2020 m ketvirtąjame ketvirtyje buvo 4,8 pr, bet tarp imigrantų iš ES šis procentas dvigubai didesnis, net 9,2 %. Specialistai aiškina jog tai galima grįsti tuo, kad imigrantai dirba srityse, kurias daugiausiai paveikė pandemijos varžymo  priemonės: maitinimo sektorius, turizmas, apgyvendinimas.

Tyrimą norvegų kalba rasite čia

Turite nuomonę arba minčių? Diskutuokite Feisbuko grupėje Gyvenu Norvegijoje.

Patikima informacija Feisbuko grupėje Dirbantiems Norvegijoje.