Užsieniečiui Norvegiją kritikuoti nevalia

Norvegui ir lietuviui ne vistiek, ką kažkas apie jį galvoja. Norvegas visada paklaus: „Kaip tau patinka Norvegija? Ką manai apie mus?“ Tačiau kitataučiui Norvegijos kritikuoti nevalia. Norvegiją kritikuoti gali tik norvegai, o kitataučiai – džiaugtis, kad čia gyvena ir būti patenkinti.

Norvegai – panašiai kaip lietuviai – paprasti, kuklūs, žemdirbiai, provincialai, kuriuos visi bandė kultūrinti – danai ir švedai – bet norvegai vistiek liko užsispyrę, ir iki dabar kalba daugybe nesuprantamų – kai kada net patiems norvegams – dialektų. Jie sunkiai pasiduoda kažkieno sukultūrinimui, juolab kad dabar yra turtingi, ir niekas jiems neįsakinės. Nors neįsakinėjo ir tada, kai buvo neturtingi – sėdėjo norvegas ant savo nuosavo kalno, prie savo nusavo fjordo, nusigauti ten buvo neįmanoma, galėjai nuo kito kranto ranka jam pamojuoti, ir nors dažnai norvegas neturėjo ką valgyti – niekam nesilankstė. Norvegija – šalis, kurioje nėra nei ponų, nei tarnų, visi gyventojai visada buvo daugiau ar mažiau lygiaverčiai, nors vieni, aišku, turtingesni – bet tuo girtis iki dabar nėra labai protinga ar populiaru. Norvegijoje neturtingu būti nėra gėda, kaip kitur. Norvegai mėgsta klausti, kaip atvykėliams čia patinka, bet net nesitiki išgirsti negatyvių atsakymų. Jie pripratę prie pagyrų.

Taigi – koks tas norvegas? Nuomonių esama įvairių. O be to – ar galima žmones klasifikuoti pagal tautybes? Ar yra kažkoks tipiškas norvegas? Laukite tęsinio…