Velykos Norvegijoje.

Norvegiškos tradicijos ir Raudonojo kryžiaus gelbėtojų patarimai poilsiaujantiems kalnuose.

Klausytis straipsnio garso įrašo galite čia

“Per velykas Osle jaučiausi kaip R. Bredberio fantastinio apsakymo herojė. Išėjusi paklaidžioti po miestą, nesupratau, kur aš esu – mėnulyje, ar mieste, kur žmonės neseniai buvo išnaikinti bakteriologiniu ginklu. Taip, uždarytų parduotuvių vitrinose puikavosi kiaušiniai ir viščiukai, geltonos žvakės ir staltiesės, bet žmonių gatvėse nesimatė. Tik kartais nuslinkdavo grupelė juodaodžių paauglių ar toks pats, kaip ir aš išsigandęs, nesuprantantis, kas vyksta, turistas” – pasakoja Lina iš Lietuvos apie Norvegijoje praleistas kelias velykines dienas 2010 metais.

Tobias Bjørkli, Pexels.

Dabar 2021 metai, ir velykos vėl kaip kasmet atėjo su saule ir pavasariu. Tik šie metai dar labiau ištuštino gatves dėl Covid -19 pandemijos. Dar labiau panašu į globalią katastrofą, nes žmonės su kaukėmis. Viskas uždaryta, nes uždarė valdžia. Galioja griežtos taisyklės riboti socialinius kontaktus. Osle tai juntama, gatvės tuščios. Bet žmonės siautėja maisto parduotuvėse, kurios vienintelės atidarytos, ir perka perka perka… Dauguma norvegų iškeliavo į savo hyttas, nes keliauti į  užsienį griežtai nerekomenduojama. Nors ir nedraudžiama, bet grįžę iš užsienio į Norvegiją baudžiami apgyvendinimu karantino viešbučiuose, nors gal stovi tušti jų namai. Taigi tenka pamiršti turkijas ir ispanijas, tada hytta – geriausai išeitis tiems, kas ją turi ar sugebėjo išsinuomoti.

Visi ilgiau gyvenantys Norvegijoje, žino, kad velykos – tai norvegų didžiųjų atostogų ir didžiojo išvažiavimo iš miestų metas. Daugeliui miestiečių jau atsipykusi šeštą mėnesį trunkanti plius/minus nulinė temperatūra, pažliugusios ir šiukšlėmis nuklotos miesto gatvės, todėl skubama arčiau gamtos. Norvegiškos velykos gana ilgos – prasideda jau ketvirtadienį ir trunka imtinai iki pirmadienio. Norvegai pasiima atostogas ir prisiduria tris priešvelykines darbo dienas, taip susidaro net dešimt atostogų dienų. Savaitės prieš velykas dauguma jau nedirba ir ruošiasi kelionei į hytta.

Po velykų miestiečiai grįžta į pilką sostinę gražiai įdegę, šiais metai oras bus puikus, žmonės įdegs kalnuose ir net namų balkonuose. Nors auksinio įdegio demonstruoti  nebus kur, vėl lauks darbas iš namų ir uždaryti baseinai bei treniruočių salės.

Velykos kalnuose – norvegiška tradicija

Norvegijoje velykiniai papuošimai tokie patys kaip ir bet kur Europoje – marginti plastmasiniai kiaušiniai, pūkuoti viščiukai ir raibos vištos, geltona spalva vyrauja visur – geltonos žvakės, servetėlės, staltiesės. Bet tai – komercija. Tikrieji žodžiai, Norvegijoje reiškiantys velykas, yra sniegas, saulė, slidės, kalnai, kalnų nameliai – hytta, apelsinai ir kvikk lunsj. Apelsinai – nes būtent dabar pats sezonas skaniausių apelsinų. O kvikk-lunsj – norvegų tradicija jau nuo prieškario metų, 1937 pradėtas gaminti produktas, pavadintas „greitieji priešpiečiai“, nes tai – du viename: sausainiai ir šokoladas. Pasotina, skanu, ir terliotis nereikia tepant sumuštinį. Iki dabar prieš velykas išperkami didžiuliai kiekiai ir kvikk-lunsj ir apelsinų – tai velykų ir poilsiavimo kalnuose tradicija.

Kitas nepamainomas velykų atributas – detektyviniai romanai ar filmai, kitaip – velykiniai kriminalai, påskekrim. Jei norvegų paklausi, ką veiks per velykas, dauguma atsakys – ilsėsiuos. Taip, geriausias poilsis norvegui – vienatvė ir gamta, geras detektyvinis romanas ar filmas. Velykos – ne šeimos, ne religinė ar bažnytinė šventė. Tai atostogos, skirtos pailsėti nuo niūrios žiemos ir pasikrauti energijos dar likusiems beveik dviems niūriems mėnesiams, kol ir į Norvegiją pagaliau atkeliaus vasara.

Taigi norvegas kraunasi kuprines, maistą, slides, šiltus neperšlampamus batus ir rūbus ir keliauja visai savaitei arčiau gamtos. Velykų dienos ten bus panašios viena į kitą – keliamasi, pusryčiaujama, ruošiamas maisto paketas ir termosas su karšta kakava – ir į gamtą, į kalnus, kur slidėmis šliuožiama ar vaikščiojama iki kol saulė ima leistis. Vakare kalnų trobelėje ruošiami pagerinti pietūs, kuriamas židinys, skaitomas detektyvas, sprendžiami kryžiažododžiai. Prieš velykas visos leidyklos išleidžia metų detektyvus, žurnalai pilni detektyvinių apsakymų ir kryžiažodžių, vadinamų “velykiniais riešutėliais”, o TV rodo velykinius detektyvinius filmus ar net velykinius siaubo filmus. Šitaip besigąsdinant ir besiilsint kalnuse prabėga visos velykinės dienos. Kiaušinių dažymas ir mušimas Norvegijoje – atgyvena.

Tušti namai traukia vagis

Pavarčius priešvelykinę norvegišką spaudą regis, kad velykos – tai nelaimingų nutikimų ir nusikaltimų metas. Statistika rodo, kad taip ir yra. Mat kas trečias įsilaužimas į namus Norvegijoje įvyksta per atostogas, o velykos – vagių sezonas. Todėl draudimų kompanijos ragina žmones gerai pasiruošti prieš išvykstant. Velykų atostogoms sustabdomas spaudos ir laiškų į namus pristatymas, telefonas perjungiamas į mobilujį, o namuose patariama sudaryti vaizdą, kad namas ar butas gyvenamas, pvz. palikti neišneštas šiukšles, išmėtytus žaislus ant kilimo, palikti radiją ar TV veikti, neišjungti elektros. Nežiūrint visų šių priemonių, kasmet per velykas įvyksta daugybė įsilaužimų į norvegų namus. Tačiau vagys labai vertingų daiktų neranda – visa tai dažniausiai iš anksto padedama į banko seifą. Be to kiekvienas norvegas turi namų draudimą ir gauna kompensaciją iš draudimo kompanijos, jei vistik vagiui pavyksta išsinešti kokį grobį.

Daug eismo nelaimių

Norvegijos kelių policija perspėja, kad per velykas įvyksta ypač daug autoavarijų. Patariama neviršyti greičio, prisisegti saugos diržais, tolygiai pakrauti automobilį. Mat ant kiekvieno į kalnus išvykstančio automobilio stogo pritvirtinta slidžių pilna dėžė, kuri, perspėja autoinspekcija, avarijos atveju gali vaidinti lemiamą vaidmenį. Kelių policija velykų savaitę ypatingai sustiprina budėjimą keliuose. Kiekvienais metais per velykas daug vairuotojų Norvegijoje praranda teises, gauna baudas, o apie kelias dešimtis susižaloja ar žūsta avarijose.

Daniel Frank. Pexel.

Kasmet per velykas į kalnus iš miestų išvyksta apie 300 000 norvegų. Organizacija Raudonasis kryžius kasmet pasiruošia,  įsteigdama kelis šimtus budėjimo punktų, kuriuose budi apie 4000 gelbėtojų-savanorių, pasiruošusių bet kuriuo paros laiku padėti kalnuose įstrigusiems slidininkams ar vaikščiotojams. Velykos – karštas darbymetis raudonajam kryžiui. Norvegijoje daugelis jaunų drąsuolių – vaikinų ir merginų – nusprendžia pailsėti nuo bet kokio bendravimo, pabūti vieni, ir kalnų namelyje gyvena bei į kalnus eina visiškai vieni. Tokių dažnai tyko pavojai. Dažniausiai tokius ir reikia gelbėti, teigia Raudonojo kryžiaus savanoriai.

Raudonojo kryžiaus gelbėtojai perspėja – su kalnais juokauti negalima

Pexel.

“Tipiška kalnų auka – pasaulio čempiono rolę vaidinantis drąsuolis, apsivilkęs netinkamais rūbais, visiškai nekreipiantis dėmesio į sinoptikų pranešimus apie audrą ar pūgą ir spjaunantis į visus patarimus. O juk kalnai pilni paslapčių ir nemėgsta tų, kurie negerbia jų didybės. Kasmet per velykas kalnuose dingsta ar patiria nelaimes ne vienas norvegas. Ypač pavojinga į kalnus eiti vienam, – teigia Raudonojo kryžiaus atstovai. – Tokie drąsuoliai nežiūri nieko : važiuoja snieglenete nepritaikytose tam vietose, išeina į kalnus netinkamai apsirengę arba būdami visiškai tam fiziškai nepsiruošę ir nepažinodami vietovės.”

Išvykus į kalnus kuprinėje patariama turėti maisto ir įrangos, reikalingos kalnuose, taip pat papildomų drabužių. Pajutus, kad vėjas kyla, reikia tuoj pat apsivilkti papildomus rūbus. Patariama turėti kompasą ir žemėlapį ir išmokti jais naudotis. Jei oras staiga pasikeičia, reikia tuo pat gręžtis ir sukti namo. Į kalnus velkamasi specialiais drabužiais. Būtini šilti vilnoniai apatiniai drabužiai, vilnonis šalikas, ausinė kepurė, vilnonės pirštinės ir neperšlampamos pirštinės, vilnonės ilgos kelnės, megztinis, vilnonės kojinės, geri, neperšlampami batai, neperšlampamos kelnės, vėjo neperpučiama ir neperšlampama striukė su gobtuvu galvai. Būtini akiniai nuo saulės, nes jų neturintys dažnai apžlimba nuo saulės ir sniego spindesio, nusilpsta ir nesugeba grįžti namo. Odą būtina teptis kremu nuo saulės. Velykų saulė ypač kaitri, galinti nudeginti neapsaugotą odą iki pūslių.

Kalnuose galite pamatyti norvegus besideginančius velykų saulutėje ir su bikiniais, tačiau jų kuprinėje guli ne tik visi ankščiau paminėti drabužiai, bet net papildomos vilnonės kojinės ir pirštinės.

Raudonojo kryžiaus darbuotojai pataria į kalnus eiti keliese, prižiūrėti vienas kitą ir nepasimesti. Taip pat patariama visų kalnų lankytojų būti labai atsargiais, nes būtent šiuo pavasariniu metų laiku kalnuose gresia sniego griūtys. Raudonojo kryžiaus gelbėtojai puikiai žino, kokie pavojingi ir klastingi kalnai, koks permainingas ten oras, kai iš pavasariškos giedrumos per pusvalandį  kyla sniego pūga. Gelbėtojai, gavę pranešimą, visuomet kyla į gelbėjimo žygį. Tačiau jų teigimu ilgų klajonių galima būtų išvengti, jei išvykstantieji į kalnus pasakytų liekantiems, kokiu maršrutu jie eis ir kada grįš. Visuose kalnų viešbučiuose Norvegijoje įprasta palikti tokias žinutes viešbučio administracijai.

Raudonasis kryžius perspėja, kad dauguma nepatyrusių slidinėtojų jaučiasi saugūs, nes turi su savimi mobilųjį telefoną, kuriuo, jų isitikinimu, bet kuriuo metu prisišauks pagalbą. Tai, gelbėtojų manymu, labai apgaulingas saugumas. Telefono baterija gali išsikrauti, kalnuose pilna zonų, kur telefonas neveiks, be to mobilieji paprastai neveikia šaltyje. Raudonojo kryžiaus darbuotojų manymu, kalnuose reikia gerbti gamtines galias, o technologijas palikti miestams.

Kasmet kalnuose vidutiniškai žūsta apie 10 norvegų, nors daugelį išgelbėja raudonojo kryžiaus gelbėtojai. Raudonojo kryžiaus savanoriai – fiziškai stiprūs, treniruoti žmonės,  puikiai pažįstantys kalnus. Jie perspėja, kad su šiais milžinais juokauti negalima.

Turite nuomonę, patirtį ar norite diskutuoti? Tai galite daryti feisbuko grupėje „Gyvenu Norvegijoje.“